Knygnešių žygis Dvarų istorijos

Nusisekusiam žygiui reikia dviejų dalykų: gero oro ir dar geresnio organizavimo. Gelgaudiškyje įvykęs Knygnešių žygis turėjo abu. Daugiau nei 350 dalyvių sklandžiai pasiskirstė trasoje. Pakako privatumo norintiems atidžiau apžiūrėti įdomius objektus ar pasigrožėti gamta, fotografuotis ir dalintis įspūdžiais socialiniuose tinkluose, kur dauguma ir atrado kvietimą į renginį. Trys skirtingi žygio maršrutai leido į žygį išeiti ir su vaikais, ir su gyvūnais, ir pasirengus išbandyti save.

Dažniausiai žygiuojantiems svarbu, kad trasa būtų įdomi (patogi ir su įsimintinais iššūkiais), o šį kartą buvo įvesta papildomų elementų: turiningos tarpinės stotelės. Džiugina įtraukta vietinė bendruomenė ir net kaimynai iš Jurbarko rajono. Punktuose žygeivius sutiko Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio darbuotojai, savivaldybės viešosios bibliotekos, Gelgaudiškio seniūnijos, Panemunių regioninio parko, Šakių šaulių 405-os kuopos, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkardos atstovai. Kiekvienas etapas įtraukė į savotišką žaidimą. Vargu, ar kur sutiktum tą pačią dieną to laikmečio įkvėptus edukatorius iš Kudirkos Naumiesčio (Kristina Tučinskaitė ir Vaida Janulevičiūtė), Gelgaudiškio dvaro poną ir ponias, patį Martyną Sederevičių (Ričardas Lekavičius) iš Sudargo su bendražygiais Serafimu Kušeliausku (Martynas Mockevičius) ir jo žmona dvarininke (Milda Prūsaitytė), paaukojusius savo turtus dėl spaudos platinimo idėjos.

Jei ko netyčia neapžavėjo Gelgaudiškio dvaras ir pasiūlytos edukacijos, ramybe ir tikrumu neužbūrė Gabrieliaus Bublaičio "Wild forest" jogos studija, tie galėjo iki soties grožėtis vietomis atsiveriančiomis panoramomis ir kitame krante matomomis Panemunės pilimis bei piliakalniais. Organizatoriai pasistengė, kad žygeiviai savo kailiu patirtų knygnešių kelius: ir šlapius, ir vingiuotus, ir per smėlį, ir per pievas, ir uodams kandant krūmynuose, ir saulei kepinant ant plataus lauko. Gautą senovinio laikraščio numerį, reikėjo pranešti pro pasienio užkardą ir išvengti patikrinimo, o sėkmingai žygį įveikusių ir knygas parnešusių dalyvių laukė diplomai ir prizai. Ko gero, didžiausiu apdovanojimu kiekvienam čia tapo patirtis ir sustiprinta meilė savo kraštui.